Į rankas papuolė gana įdomi knyga – Alan Hedges „Visa griaunantis testavimas“. Įdomi ji dėl kelių priežasčių, kurias norėčiau čia išvardinti. Knygų dažnai neskaitau, bet ši atkreipė mano dėmesį...

Įdomybė Nr. 1. Knygos forma. Visos knygos yra stačiakampio formos. Ši taip pat, tik puslapių kampai užapvalinti. Tai tarsi įrodymas, kad reklama – „aptakus reikalas“ ir turėtų būti vertinama gana individualiai arba atsižvelgiant į daugybę smulkmenų. Ne veltui knygą išvertė ir išleido reklamos agentūra Not Perfect. Viršelis – dvigubas su pienės pūkeliu. Tikrai taip, ji lengva savo svoriu, bet sunki savo mintimi apie reklamos tyrimus ir jų poveikį sėkmingoms/nesėkmingoms reklamos kampanijoms.

Įdomybė Nr. 2. Knygos versija. Reklama – dinamiška ir nenusakoma. Pirmasis knygos leidimas buvo išleistas 1974 metais Didžiojoje Britanijoje. Naujojo leidimo autoriams kilo itin rimta dilema – ar iš tikrųjų knygoje pateikiamos mintys yra vis dar aktualios. Juk 1974 metais karaliavo laikraščių reklama, o ne televizija, o internetas dar buvo tokioje stadijoje, kad tik asmenines žinutes tarp JAV universitetų galima buvo siuntinėti... Iš tikrųjų, įdomu tai, kad daugiau nei 20 metų senumo informacija išliko aktuali iki šių laikų, nes esminiai reklamos principai nepasikeitė.

Įdomybė Nr. 3. Teksto forma. Knyga parašyti unikaliu būdu. Tokį matau tik antrą kartą. Pirmą kartą kažką panašaus skaičiau dar mokykloje domėdamasis krišnaizmu, kai skaičiau garsiąją Bhagavadgitą. Knygoje pateikiami trijų suinteresuotų grupių  tekstai, išskirti skirtingai. Pagrindinės, aišku, yra Alan Hedges mintys iš pirmojo knygos leidimo. Po jomis iš karto eina komentarai, kurie „pritempia“ mintis prie šiuolaikinių aktualijų, ir dar pateikiami lietuvių vertėjų ir reklamos profesionalų paaiškinimai. Tikrai unikali patirtis skaitant.

Įdomybė Nr. 4. Knygos auditorija. Esame pratę knygas apie reklamą matyti, kaip mokslo populiarinimo leidinius – suprantamas ir prieinamas plačiajai auditorijai, su įvairiais meniniais ir beletristiniais nukrypimais. Tai padaro knygas apie reklamą storais 400 puslapių foliantais, kuria galima į vagį primušti ir apie reklamą daug sužinoti.„Visa griaunantis testavimas“ yra mažytė knyga. Jei nebūtų komentarų, ji būtų dar per pusę mažesnė, nes autorius stengėsi nepilstyti iš tuščio į kiaurą, o pateikti tik esminę informaciją. Dėl tokios glaustos struktūros ir konkretizuotos leksikos, knyga plačiajai visuomenei yra visiškai neįdomi. Ji įdomi TIK reklamos specialistams ir norintiems tokiais tapti. Ji taip pat įdomi įmonių rinkodaros vadovams, kad jie suvoktų, ko reikalauti iš savo reklamos agentūrų. Ji įdomi studentams ir akademikams, ruošiantiems mokslinius darbus reklamos tyrimų metodologijos srityje. Lietuvoje tai labai nedaug žmonių...

Įdomybė Nr. 5. Temos siaurumas. Knygos apie reklamą būna apie reklamą apskritai su daug pavyzdžių. Ši knyga yra labai konkreti. Jos tikslas – nagrinėti ne pačios reklamos kūrimo technologijas, ne paaiškinti, kaip įdomiai ar nuobodžiai yra tiriamas reklamos poveikis, bet paaiškinti reklamos tyrimų veikimo aspektus, kurie leidžia geriau ir efektyviau atlikti tyrimus, bei juos panaudoti paleidžiant dideles reklamines kampanijas. Dėl šios priežasties ji yra įkandama tikrai ne visiems.

Lietuva – nedidelė rinka, kurioje nedaroma labai daug reklamos tyrimų, tad kai kuriais atvejais šioje knygoje išvardinti patarimai į kuriuos dalykus atkreipti dėmesį gali būti ne itin reikalingi. Retas užsakovas gali apmokėti visus reikalingus tyrimus, kurie padėtų užtikrinti sėkmingą reklamos kampaniją. Jei toks klientas atsiranda, ši knyga yra būtina.

Seku grupinius ir kitas pardavimo internete formas jau senokai, bet tik dabar ryžausi apžvelgti tokią el. komercijos atmainą, kaip uždari išpardavimai. Tai dar vadinama Flash sales, bet uždari išpardavimai, mano manymu, yra tikslesnis lietuviškas atitikmuo.

Pats žodis išpardavimas reiškia, kad išparduodami tam tikri likučiai, kurių kiekiai – gana riboti. Taip pat išpardavimai vyksta tik tam tikru laiku ir tęsiasi tik pora dienų. Nespėjai? Pats kaltas, nes reaguoti į dideles nuolaidas reikia iš karto. Toks pirkėjo pastatymas į tam tikrą poziciją atsiperka, išpardavinėjamos dažniausiai kokybiškos ir net prestižinių prekinių ženklų prekės. Viskas vyksta paprastai – užsiregistruoji uždarų išpardavimų puslapyje ir stebi iš jų ateinančius pasiūlymus el. paštu. Jei kažkas sudomino – eini ir žiūri visą asortimentą, kuris yra matomas tik prisiregistravusiam vartotojui. Taip patogiau sukurti paskutinės prekės efektą ir paskatinti apsispręsti greitai pirkti.

Kokia situacija Lietuvoje, kur 30 tūkstančių žmonių tenka vienas grupinio apsipirkimo puslapis? Lietuvoje kol kas turi 4 tokio tipo puslapius.

Membershop.lt – garsiausias uždarų išpardavimų puslapis, kuriame galima rasti pačių įvairiausių prekių, pradedant rūbais ir kvepalais ir baigiant virtuvės įranga ir vaikų žaislais.

Parado.lt – naujausias uždarų išpardavimų puslapis, kuris žmones vilioja savotiška referralų sistema – atvedi draugų ir gauni litų, kurie vėliau bus nuskaičiuoti kaip papildoma nuolaida.

Stilago.lt – daugiausiai į rūbus ir aksesuarus orientuota parduotuvė-išparduotuvė. Turi savo tinklaraštį apie madą ir stilių Blog.Stilago.lt.

BrandShop.lt – rūbai, batai, kvepalai, laikrodžiai ir kiti aksesuarai suskirstyti pagal vyrišką ir moterišką auditorijas.

Visi jie panašūs tuo, kad prekių pristatymo laikas yra gana ilgas – apie 4 savaites. Kartais tai tik marketinginis triukas, o kartais tiek prekė keliauja iš sandėlių kur nors Kinijoje. Kaip kitaip kokybiškai prekei galima suteikti 80% nuolaidas? Bet kuriuo atveju, nauda yra ir prekybininkui ir tiekėjui ir pirkėjui.

Visi keturi naudojasi tais pačiais rinkodaros kanalais – el. paštu. Tas mūsų taip nekenčiamas spamas keliauja ir iš jų, tik skirtumas yra tas, kad mes jų naujienlaiškių laukiame, nes kaip kitaip sužinosime, apie naujus išpardavimus?

Asmeninė rekomendacija – Membershop.lt siūlo įvairesnių prekių asortimentą, todėl ją laikau geriausia išparduotuve. Gal būt dar ir dėl to, kad esu vyras, o ten vyriškų prekių pasiūlymų būna daugiausiai.

Ar ateityje jų atsiras daugiau priklausys nuo rinkodaros specialistų, kurie užsiims jų reklamavimu, nes el. pašto rinkodara Lietuvoje - gana sudėtinga dėl pirkimo įpročių.

Atėjo pavasaris ir nusprendžiau akis paganyti į gražias moteris. Bevartydamas vieną puslapį, „užsikabliavau“ ir pradėjau domėtis, kaip moteriško grožio kalvės prisistato Lietuvoje internete. Taigi, pristatau savo modelių agentūrų TOP5-tuką.

1. Supermodels modelių agentūra yra neabejotinas lyderis rinkoje. Ne tik dėl interneto puslapio Supermodels.lt, kuris yra gana paprastas ir kuklus, bet dėl įvairiapusiškos veiklos modelių darbe. Leidžiamas popierinis ir internetinis žurnalas apie grožio industriją Jurgita.com, organizuojami modelių kursai (vaikščiojimas, laikysena, psichologija), taip pat suteikiama galimybės nestandartiniams modeliams pasireklamuoti save. Ši modelių agentūra dirba su tarptautiniais tinklais ir orientuojasi tiek į Lietuvos, tiek į užsienio rinkas.
2. Baltic Model Management (Balticmodel.com) yra numeris antras modelių agentūra Lietuvoje jau kuris laikas dėl profesionalaus požiūrio į darbą, savo „turo per Lietuvą“, kurio metu gražios merginos gali dalyvauti atrankose ir taip pretenduoti į modelius. Vilniaus agentūra dirba su užsienio agentūromis ir mados leidiniais bei raklamų kūrėjais jau nebe vienerius metus. Interneto puslapyje daugiausiai dėmesio skiria merginoms, kaip ir deklaruoja savo darbo nuostatuose:  merginoms – išskirtinis dėmesys.
3. Image Group (majorimagegroup.lt) yra ta modelių agentūra, kurią garsina jos įkūrėjos. Trys praeityje garsūs ir žavūs modeliai Renata Mikailionytė, Julija Maslinskaja-Ulvydienė ir Meda Jonaitytė sukūrė šią modelių agentūrą ir pelnytai gali vadintis savo srities profesionalėmis, nes jaunoms merginoms perduoda savo sukauptą patirtį. Tiesa, Renata ir Meda dar kartais ir pačios pasirodo reklamose, yra kviečiamos į televiziją, tad jų „į pensiją“ išleisti negalima. Beje, Renata Mikailionytė yra didžiausio Lietuvoje mados renginio „Madosinfekcija“ koordinatorė, tad akivaizdu, kad, kaip ir Supermodels, Image Group prisideda prie Lietuvos grožio industrijos vystymo ir populiarinimo.  Modelių agentūra dirba tarptautiniu mastu. Interneto puslapis gana kuklus.
4. Modilinos modelių agentūra (Modilinos.com) yra berods seniausia Lietuvoje, nes veiklą pradėjo 1991 metais. 20 metų patirtis pasako labai daug apie pačią agentūrą, bet dar daugiau sako partnerystė su didžiausiai užsienio tinklais ir reklamos agentūromis. Interneto puslapyje pateikiamas modelių katalogas (prieinamas tik registruotiems vartotojams). Dirba ir su moterimis ir su vyrais.
5. PMST (pmst.lt) – tarptautinė modelių agentūra, įsikūrusi Čekijoje ir Lietuvoje. Labai profesionali agentūra, dirbanti su garsiausiais mados namais ir renginiais bei reklamos agentūromis. Lietuvoje turi savo biurą, kur atlieka atrankas, renka naujus veidus. Interneto puslapis – kuklus, daug dėmesio skiriama modelių nuotraukoms, anglų kalba.

Štai toks paprastas Lietuvos modelių agentūrų penketukas. Jame nedaug kas keičiasi, nes lyderiai išlieka tie patys.

Apibendrinant puslapius, tai tik vienas žodis kyla į galvą "kuklu". Iš mados industrijos norėtųsi labiau estetinio vaizdo, bet jis čia traktuojamas visiškai kitaip, nes grožis yra patys modeliai, o ne meniu punktai, ar ikonėlės...

Modelių agentūros Lietuvoje dirba gana dideliais tempais, nes lietuvaitės – gražios merginos, kurių grožio ir elegancijos pakanka net išrankiausioms Europos, JAV, Azijos agentūroms. Galima sakyti, kad modelių agentūros legaliai eksportuoja merginas į kitas šalis, nes pasirašomos itin griežtos darbo sutartys, kuriose nusakoma net ir tokie dalykai, kaip maistas, vakarėliai ir laisvalaikio praleidimo būdai. Gerai, kad skyrelis „seksas“ yra tik sutartinis agentūros ir modelio reikalas... :)

Modelių agentūros kas metai atranda po keletą talentingų merginų, kurios garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje ne ką mažiau nei sportininkai. Mados industrija – itin galinga ir įtakinga, dėl to išvystyta rinka Lietuvoje reiškia ne vien tik pritraukiamus milijonus, bet ir galimybes merginoms dirbti prestižiškiausiuose renginiuose ir atsirasti ant didžiausius tiražus turinčių žurnalų.

Ar žinote, kas yra tas „debesis“, ir su kuo jis valgomas, kam naudojamas, kam reikalingas, kodėl dažnai (ne)įvertinamas?.. Šį skambų žodį girdime dažnai, tačiau ar susimąstome, koks jis yra Lietuvos interneto padangėje? Bendraujant su technologijomis besidominčiais žmonėmis, galima išgirsti ne vieną nuomonę apie „debesies“ technologijas, nes supratimas apie jas yra paremtas gana įvairiais šaltiniais. Tai natūralu, nes kiekviena naujovė iš pradžių yra vertinama skirtingai, o tik po kurio laiko nusistovi aiškus suvokimas. Mobiliesiems telefonams taip pat teko praeitą tą etapą, kai vieni sakė, jog jis nereikalingas, kiti kūrė fantastines vizijas, kurios iki šiol nepasiteisino. „Debesies“ technologijos Lietuvoje yra tame pirminiame etape, kai suvokimą apie reiškinį formuoja informacijos nuotrupos. Tinklaraštis „įDebesis“ skleidžia tik vienas „nuotrupas“, kitos ateina iš kitų pavienių tinklaraščių rašytojų, pasirodo tradicinėje žiniasklaidoje, labai retai išgirstame ir per televiziją ar radiją. 

„Debesies“ pavadinimas kilo ne dėl to, kad duomenys saugomi kažkokiuose bekūniuose virtualiuose debesėliuose, išmėtytuose po skirtingus fizinius serverius, kurie yra net ne tose pačiose duomenų centro patalpose. Tai buvo viso labo būdas vizualiai pavaizduoti patį internetą paprasto tinklo struktūros iliustracijoje. Štai toji iliustracija, nuo kurios ir prasidėjo „debesies“ technologijos.  „Debesis“- paprasčiausias interneto sinonimas, kuris reiškia, kad duomenys yra saugomi skirtinguose kompiuteriuose ir serveriuose, tarpusavyje susietais interneto ar tinklo ryšiu (LAN). Jokios mistikos ir pompastikos čia nėra. Nieko stebuklingo ir neįprasto.  

Lietuvoje „Debesies“ technologijos vystosi gana sunkiai dėl poros priežasčių. Pirmoji yra mūsų maža rinka. Jei Olandija yra neoficialiai laikoma Nr. 2 hostingo paslaugų tiekėja Europoje po Jungtinės Karalystės, tai Lietuva šioje srityje yra sąrašo pabaigoje. Lietuvoje yra vos keletas įmonių (galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų), kurios gali pasiūlyti ir siūlo „debesies“ talpyklas. Pasaulyje tikrosios „debesies“ talpyklos yra laikomos tik tos, kurios fizinius serverius turi keliose šalyse esančiuose duomenų centruose, jau nekalbant apie skirtingas interneto magistrales, kuriomis tie serveriai naudojasi interneto ryšiui užtikrinti. Koks „debesies“ hostingas gali būti Lietuvoje, jei duomenų centrai yra Vilniuje ir Šiauliuose? Antroji priežastis yra „debesies“ technologijų paklausa. Kas gali naudotis „debesies“ technologijomis sukurtais sprendimais? Lietuvoje yra gajus mitas, kad tokie sprendimai prieinami tik didelėms įmonėms, kuriose yra milžiniški duomenų srautai. Iš tiesų mažos ir vidutinės įmonės sėkmingai naudojasi įvairiausiais „debesies“ sprendimais, tačiau jų „debesimi“ tiesiog nevadina... 

Pereikime prie konkrečių pavyzdžių. Ar jūsų įmonėje kolegos naudojasi Google Docs? O gal el. paštas tikrinamas ne Microsoft Outlook programa, o internetinėmis el. pašto programomis (webmail)? Ar projektų valdymui naudojatės kokia mokama ar nemokama programa (JIRA, Agile ir t.t.)? Ar prieš darydami prezentaciją ją išsaugote ne tik savo USB atmintinėje, bet ir kokiame „virtualiame“ diske (SkyDrive, DropBox ir kt.)? O gal jūsų įmonės darbuotojai internete laiko įvairius darbinius failus, juos aptarinėja, taip pat dalyvauja tik jūsų įmonės darbuotojams prieinamame socialiniame tinkle? Ar prie kai kurių dokumentų esate bandę dirbti vienu metu su kolegomis, kurie serga ir dirba iš namų? 

Jei atsakėte į bent vieną klausimą teigiamai, galima Jus pasveikinti, nes esate užkietėjęs „debesies“ technologijų ir sprendimų vartotojas, nors to sau niekada ir nepripažinote. Jei nepripažinote, tad greičiausiai ir manote, kad jūsų įmonė tokiais sprendimais nesinaudoja ar negalėtų naudotis. Nereikia būti One.lt ar Failai.lt, kad naudotumėtės „debesies“ technologijomis, kurios yra prieinamos ne tik asmeniniam vartojimui, bet ir verslui.  

Kitas klausimas - kiek jos kainuoja? „Debesies“ talpyklos (hostingas) yra neabejotinai brangesnis nei paprastas VDS (Virtualus dedikuotas serveris), skirtas didesnių apimčių projektams laikyti ir valdyti. „Debesies“ technologijomis paremti sprendimai dažnai turi ir nemokamas versijas, nors jie yra grynai komerciniai produktai. Jei iki šiol manėte, kad Google labdaros tikslais siūlo tokį produktą kaip Google Docs, tai klystate - tai puikiai apgalvotas verslas, nešantis Google korporacijai milijoninius pelnus. Microsoft Web Apps net nesistengia slėpti, kad jų tikslas - parduoti MS Office programinę įrangą. Bendrai paėmus visas sistemas ir „debesies“ įrankius, galima padaryti nesudėtingus skaičiavimus, kurie parodys, kad tam tikromis aplinkybėmis pirkti „debesies“ vardo neapsimoka. Lietuviai jau dabar susimoka už "ekologiškas" ir "be E" prekinius ženklus lengvojoje ir maisto pramonėje, tad tikėtina, kad bus linkę mokėti ir už „debesies“ IT srityje. Kartais skaičiavimai parodo, kad „debesis“ yra puikus sprendimas tik vidutiniam verslui. Dėl to vienareikšmiško atsakymo, ar tokie sprendimai apsimoka - nėra. 

Ar pastebėjote, kiek šiame straipsnyje žodžių „debesis“? Kad tik lyti nepradėtų, tiek „debesų“ vienoje vietoje prikaupus :) Įdomiausia tai, kad vartojant šį žodį reikia suprasti, kada kalbame apie tikrąjį „debesį“, kuris asocijuojamas su talpyklomis skirtinguose serveriuose, turinio sinchronizavimą (CDN), didžiulių duomenų srautų valdymą, intensyvius skaičiavimus ir t.t., o kada tik apie „debesies“ technologijas, kurios pritaikomos bet kokio tipo serveriuose, nes iš tiesų jose yra tik pats duomenų perdavimo ir laikymo skirtingose vietose principas. Tikrojo „debesies“ Lietuvoje yra mažai, ir jo daug būti negali, tačiau „debesies“ technologijų - apstu ant kiekvienos verslo srities kampo. Tereikia tik išmokti jas tinkamai įvardinti. Kada tai atsitiks, ateis tikrasis suvokimas, kas tai per reiškinys, ir kur jis gali būti panaudotas versle ir kasdieniniame gyvenime, moksluose ir pramogoms. Asmeninėje erdvėje suvokimas yra gana neblogas, tad dabar verslo eilė daiktus vadinti savais vardais. 

Neabejoju, kad tiek „debesų“ šiame straipsnyje sulauks gražios diskusijos, nes kiek žmonių, tiek ir nuomonių... 

Vos prieš pusmetį Twitter socialinis tinklas gavo milžinišką injekciją, kurią pasaulio verslas ir investuotojai vertino gana skeptiškai. Socialinis tinklas be aiškios monetizavimo strategijos ir galimybių staiga gauna didžiulius pinigus. Tai labai panašu į dar vieną didelį startupų burbulą, kurie jau yra pradėję po truputį sproginėti. 

Kovo 12 diena Twitteriui įsimins ilgam. Tai vieno iš svarbiausių pirkinių diena. Twitter perka vieną iš žinomiausių nemokamų blogosferų Posterous.com (joje sukurtas ir Seku.lt tinklaraštis). Mums, lietuviams, vargu ar tai turės didelės įtakos, tačiau Posterous pasaulyje užima garbingą vietą nemokamų blogosferų penketuka šalia Blogger.com, Wordpress.com, Tumblr.com ir LiveJournal.com. 

Vos tik paskelbus apie pardavimą, pasirodė Posterous kūrėjo tinklaraščio įrašas, kuriame jis labai džiaugiasi šiuo sandoriu ir naujomis galimybėmis... Twitterio vartotojams, taip pat nekantrauja prisijungti prie Twitterio komandos, kad padarytų jį dar geresniu produktu. Atrodo, kas čia tokio? Juk tokia praktika, kai perkamas ne tik prekės ženklas, bet ir visa su juo dirbanti komanda yra normalu! Posterous vartotojams, deja, šios žinios nėra labai geros. Dabar jau buvusio savininko liaupsės Twitteriui ir labai kuklios užuominos apie Posterous likimą gali reikšti tik viena – šiai tinklaraščio platformai gresia TweetDeck programos likimas – ŽLUGIMAS. Twitteris neparodė labai puikių verslumo galimybių iš gero produkto padaryti dar geresnius pinigus, dėl to abejojama ir laiminga baigtimi šiame sandėryje. Posterous jau žada vartotojams artimiausiu metu pasiūlyti eksportavimo į kitas platformas galimybę. Keista, bet prieš pora metų būtent Posterous pasiūlė unikalų importo iš kitų blogefermų sprendimą... Žodžiu, galas gali būti jau arti, ir jam reikia pradėti ruoštis. 

Dėl Seku.lt tinklaraščio ateities nėra ko nerimauti, nes bet kuriuo atveju tuos 50 įrašų perkelsiu ir rankomis į kitą platformą. Nerimauti reikėtų tik būsimiems startupams, kurie savo exitą sieja su Twitteriu. 

Kas iš šio sandorio laimės? Akivaizdu – Tumblr, kuris yra kažkiek panašus į Posterous. 

Nors ką gali žinoti, gal ir įvyks tai, ko niekas nesitiki – Twitter smogs galingą smūgį Facebookui ir Google+ su nauja bloginimo funkcija, nes Facebooko Notes yra labai primityvaus lygio, o Blogger ir G+ integracija vis dar labai neaiški, nor Google veiksmai aiškiai parodė, kad Google+ jau kitais metais gali tapti jų pagrindiniu ginklu prieš Microsoft, Apple ir Facebook. Pagyvensim, pamatysim. Kol kas – stebėkime, kokie bus kiti „Tweetsterous“ žingsniai. 

Pradėjęs dirbti HUB Vilnius iš vieno pasaulio papuoliau į kitą. Iš tikrųjų, pasauliai tie patys, tik daiktai čia vadinami skirtingai. Kalbu ne apie kėdes ir stalus, o apie verslo terminus, kuriais HUBeriai ir ne tik čia svaidosi nuolatos. Naujai atėję žmonės, nelabai išmanantys IT rinką, pašiurpsta nuo angliškų žodžių gausos ir jų vartojimo konteksto.

"Kur eini? Į pitchingą, prezentuosiu savo startupą, nes co-fundingas nesuveikė, tai dabar noriu seederiams pasirodyti. Gal padarysiu early-exitą...".

Panašiai taip skamba jaunųjų verslininkų kalbos. 

Versle aš jau seniai. Nuo 1997 metų vasaros supratau, kas yra atlyginimas, kaip sunkiai uždirbami pinigai, kam reikalingas savas verslas. 15 metų praktika buvo susijusi su lietuvių kalba, tad pratinausi vartoti kuo mažiau tarptautinių žodžių. Aišku, VLKK kartais gana smagiai lazdą perlenkia, tačiau su laiku juk pripratome ir prie striukės, ir prie žiniasklaidos, o ir "patelnė" nelabai jaunimui pažįstamas žodis (dabar labiau žinomas "vokas"). Nesakau, kad rinkodara yra tikslus marketingo atitikmuo, taip pat kaip prekės ženklas - brand. Kalbą reikia kurti ieškant tam tikrų lietuviškų terminų, kad ir kokie jie ilgi būtų. 

Noriu pateikti glaustą šiuolaikinio verslo terminų žodynėlį, kuris padės pradedantiesiems savo verslą susigaudyti, kas ir kaip ką ten kaso... 

Startupas - angliškai Start-up reiškia ne ką kitą, o pradedantįjį verslą. Pradedantieji verslai buvo visuomet jau 200 metų, kai prasidėjo pramonės revoliucija. Visada steigėsi naujos trijų draugų įmonės, kur vienas dirbo pardavėju, kitas prižiūrėjo gamybą, o trečias tvarkė popierius ir finansus. Tik dabar tos pradedančiosios įmonės vadinasi skambiai - startupai. Lietuviai jau turi ir sulietuvintą variantą - startuoliai. Žodis gal ir nėra visiškai taisyklingas, nes apibūdina tam tikrą savybę turinčių žmonių grupę (linksmuoliai, darbštuoliai, keistuoliai), tačiau iš bėdos tinka. 

Freelanceris - angliškai Freelancer reiškia laisvai samdomą tam tikros srities profesionalą, pavienį darbuotoją, kuris konsultuoja, atlieka darbą arba tarpininkauja jį atliekant. Keista, bet pavienių darbininkų ir amatininkų buvo jau nuo labai seniai. Lietuviškai jie vadinosi padieniais, samdiniais, valandiniais darbuotojais, o dabar jau pradeda įsigalėti naujoviškas terminas - laisvadarbiai. Neblogas žodis, bet freelanceris juk "krūčiau" skamba, ar ne?.. ;) 

Co-workingas - angliškai priešdėlis co- žymi bendrumą ir bendrų veiksmo atlikimą. Jei dirbama bendrai, reiškia tai galima pavadinti co-working. Nebūtinai dirbama prie susijusio projekto, tiesiog sėdima bendroje patalpoje. Lietuviškai šis terminamas bandomas vadinti bendradarbyste.  

Crowd-sourcingas - angliškai Crowd reiškia minią - didelę grupę nebūtinai pažįstamų žmonių, kurie renkasi vienoje vietoje. Tokiu būdu Crowdsourcing tampa minios idėjų ir darbų surinkimu į vieną vietą. Viskas čia puiku, tik dažnai kraudsorcingas tampa terminu apibūdinančiu bet kokį susibūrimą ir bendradarbiavimą. Seniau nepažįstami žmonės buvo surenkami į tam tikras komandas ir sėkmingai bendradarbiaudavo kurdami tam tikrus produktus, paslaugas, grynindami idėjas. Dabar viskas vyksta panašiai, tik nereikia susipažinti gyvai, o visa tai jau vadinama crowdsourcingu. 

Crowdfundingas - dar vienas iš minios serijos, tik čia svarbu yra tai, kad minia susimeta po nedaug pinigų su tikslu juos investuoti į būsimuosius projektus. Kitaip - masinis investavimas. Seniau įmonės darbuotojai, norėdami įgyvendinti tam tikrą projektą, pavyzdžiui nueiti pažaisti boulingo, susimesdavo po 20 litų. Dabar jie daro taip pat tik crowdfundina įmonės darbuotojų vakarėlį boulinge. Skirtumas nuo tokio susimetimo yra tas, kad jie vienas kitą pažįsta, o crowdfunderiai - ne.  

Pitchingas - angliškas terminas pitch reiškia metimą. Jis išpopuliarėjo dėl beisbolo terminologijos, nes vienas iš pagrindinių komandos narių yra pitcheris - žaidėjas, metantis kamuolį. Pitchingas arba pitching day yra tam tikras renginys, kai investutojams bei tam tikrų sričių ekspertams trumpai pristatomos idėjos arba nauji projektai, o tie užduoda klausimus, siūlo naujas idėjas, giria ar koneveikia kūrėjus. Seniau visa tai buvo tiesiog idėjos pristatymas. Kodėl dabar tapo pitchingu, neaišku... 

Mentoriai - mentor per daugelį metų reiškė daug ką. Iš tikrųjų tai reiškia profesinį globėją, kuris gali būti net jaunesnis amžiumi, tačiau labiau patyręs tam tikroje srityje. Tai yra ekspertas, žinovas, patarėjas. Kai rinkodaros ar finansų specialistas kalba viešai, jis vadinamas ekspertu, analitiku, konsultantu. Kai jis kalba tik pradedančiajam verslininkui, jis automatiškai sudievinamas ir vadinamas pagarbiai - Mentoriumi. 

Seedas - angliškai seed yra sėkla. Pradedančiojo verslo kontekste Seedai yra tam tikrų projektų idėjos, kurios gali išaugti į rimtus ir derlių (pinigus) nešančius projektus. Seed fundingas reiškia tai, kad investuotojai investuoja į projektus idėjos stadijoje be didelių garantijų, kad jie atsipirks. Tai rizikingas investavimas, todėl Seed fondai dirba labai apdairiai, samdo rimtus mentorius, iš kurių tikimasi ne tik mokyti pradedančiuosius verslininkus, bet ir užvesti juos ant teisingo kelio taip, kad iš jo jie neišklystų ir projektas pavyktų. 

Angel investoriai - angliškai Angel Investor su angelu nieko bendro neturi, o religija čia nefigūruoja visiškai. Tai yra geraširdis pavienis asmuo, kuris investuoja savo turimus pinigus į pradedantįjį verslą. Jei investuoja fondas, organizacija ar įmonė, tai jau vadinasi Venture Capital. 

Exitas - angliškai Exit reiškia išėjimą. Pradedančiojo verslo atveju išėjimas reiškia ne ką kitą, o pasitraukimą iš verslo jį parduodant kartu su idėja. Early exitas - ankstyvas išėjimas - reiškia, kad parduodamas verslas dar nėra išvystytas, parduodamas jis net idėjos stadijoje. Tokia praktika užsiima didelės kompanijos jausdamos grėsmę iš mažų konkurentų. 

Barcampas - su baru ir stovykla tai tikrai nesusiję. Barcamp yra tarptautinės konferencijos pavadinimas, kurioje pristatomi tam tikri nauji verslai, ieškoma kontaktų, vyksta praktiniai užsiėmimai grupėmis. Tokių "verslo treniruočių" metu gimsta nemažai pradedančiųjų verslų arba bent jau susiformuoja įdomių žmonių komandos, be kurių finansavimą gauti sunkoka. Campas jau tampa populiaria priesaga nusakančia renginio tipą. Taip atsiranda HUBcampas, GameCampas, AppCampas ir kas tik nori. Visa tai reiškia, kad bus neformalaus tipo konferencija, orientuota labiau į praktinę veiklą, negu į "vienas kalba - visi miega klauso" tipo konferenciją. 

Susipažinę su šiais terminai ir galėdami jais paįvairinti savo kalbą, tikrai įstosite į startuolių gretas, nes taip kalba visi. Net ir pats kartais įsijaučiu ir pagaunu save vartojantį visus šiuos naujadarus/barbarizmus. 

Kažko nepaminėjau? Parašykite komentaruose, pabandysiu paaiškinti. Tikiu, kad šis straipsnis po kokių 10 metų bus tikrai juokingas :) 

Noriu pristatyti savo straipsnį, kuriame rašau, kad Scribd tarnyba padeda verslui. Šis tekstas pasirodys tinklaraštyje įDebesis kitą savaitę.

Scribd dokumentų viešinimas gali padėti verslui

Seku nuolatos naujas tendencijas televizorių rinkoje. Dirbu su keliomis interneto parduotuvėmis, tad tenka susipažinti su naujausiais modeliais ir galimybėmis. Noriu pasidalinti savo "nuogąstavimais".  

Technologiškai išprususių žmonių gyvenimus papildė naujas "žaisliukas" - išmanusis televizorius. Neapsirinku, tikrai yra gaminami išmanieji televizoriai, kurie nuo išmaniųjų telefonų atsilieka... mobilumo stoka. Tiesiog išmaniojo televizoriaus nepasinešiosi visur. Kuo skiriasi išmanusis televizorius nuo paprasto televizoriaus? 

(download)

Click here to download:

ateitis-ismanieji-televizoriai-EfwIrzrJyogfFFpHwhbn.zip (1.25 MB)

Visų pirma išmanieji televizoriai yra apginkluoti Wi-Fi imtuvais ir DLNA funkcija. Paprastas televizorius dažnai net Ethernet (LAN) jungties neturi, kad būtų galima prijunti prie jo internetą programinės įrangos versijai atnaujinti. Tuo tarpu išmanieji televizoriai visiškai priklausomi nuo interneto. Beje, DLNA funkcija leidžia susieti visus namuose esančius įrenginius, kurie gali dalintis duomenimis - telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, media leistuvą. Veikiant DLNA per televizoriaus valdymo skydelį galima pasiekti kitame kambaryje esantį kompiuterį. Paprastas televizorius failus gali rodyti tik prijungus prie jo USB atmintinę su failais (ir tai ne visų formatų failus skaito) arba kompiuterį HDMI kabeliu. Išmanusis gali daug daugiau - jokių laidų nebereikia, failai tiesiog paimami iš originalios saugojimo vietos. 

Išmanieji televizoriai prikišti bendravimo programų. Visų pirma, tai yra Skype. Naujausi modeliai jau kuriami kartu su interneto kameromis, kad nereikėtų atskirai jos prijungti USB jungtimi. Kitos programos - socialinių tinklų programėlės, kurios greitai parodo, ką kalba draugai, taip pat per jas galima parašyti (pulteliu) žinutę. Paprastas televizorius su niekuo nebendrauja, nes nemato tam būtinybės. Naujausi televizoriai jau bandomi su Android operacine sistema. Tai reiškia, kad netrukus prasidės programėlės ir išmaniesiems televizoriams, ne tik išmaniesiems telefonams ir išmaniesiems planšetiniams... 

Jau nebe planai, ir nebe mokslinė fantastika yra televizoriai su lietimui jautriu ekranu. Panasonic čia gerai padirbėjo, tad po poros metų ši technologija gali būti naudojama visuose išmaniuose televizoriuose. Paprastas televizorius nuo prisilietimų tampa tik purvinesnis... Turiu vaikų, tad nuolat matau delnų antspaudus. 

Iškilo tik vienas klausimas - 3D technologiją ir 2D vaizdo vertimą į 3D priskirti prie normalių televizorių, ar tai irgi išmaniųjų TV bruožas. Juo labiau, kad šiam vaizdo vertimui realiu laiku naudojami net 7 branduolių procesoriai. Tai lyg Hummeris prieš Fiat500 :)  

Akivaizdu, kad televizorius keičiasi labai sparčiai ir per artimiausius 3 metus gali pasikeisti neatpažįstamai. Bene daugiausiai prie to prisideda pažangiausių televizorių gamintojai Samsung, Toshiba ir Panasonic. Pasigirdo gandų, kad net Microsofto Kinect technologija gali būti įmontuota į kai kuriuos televizorius. Tai padarytų televizorių puikiu žaidimų įrankiu, nes viskas valdoma be jokių pultelių, tiesiog žmogaus judesiais. 

Yra tik vieninteli prietaisų rūšis, kuri paprastą televizorių "pritempia" prie išmaniojo - media leistuvas. Čia prasideda Apple TV ir WesternDigital (WD) konkurencinė kova. Kas trukdo tas mažas dėžutes sukišti į vis plonėjantį televizoriaus korpusą arba net stovą? Ateitis parodys daug gražių dalykų. Jau daba tokius stebuklus siūlo ne viena lietuviška internetinė parduotuvė. Tiesa, už dar aukštą kainą. 

Seku pastaruoju metu lietuviškus startapus. Startapas – kodinis žodis apibūdinantis pradedančiąją įmonę su vienu projektu, kuris paprastai ieško finansavimo pas turtingus dėdes iš užsienio. Lietuvoje jis vadinamas paprastai – pradedančiuoju verslu, bet jeigu ieškomas seedas (finansinė injekcija idėjos stadiją paversti veikiančiu produktu) iš užsienio, toks pradedantysis verslas save drąsiai vadina startapu (start-up). 

Startupai, arba kaip juos pradedama sulietuvintai vadinti startuoliai, paprastai susideda iš kelių žmonių, sumetusių skudurus ir iš namudininkų ir freelancerių (laisvadarbių) patapusiais rimtais į užsienį orientuotais verslininkais. Tai nauja mada, o gal naujas burbulas, tačiau šiuos procesus stebėti malonu vien dėl to, kad juose dalyvauja lietuviai, turintys šansų išgarsėti visame pasaulyje kaip startuolių startuolis Ilja Laurs ir GetJar (ech, nesusilaikiau nepaminėjęs – juk visi jį mini…). Savo stebėjimus paprastai rašau į HUB Vilnius tinklaraštį, tačiau šį kartą noriu pristatyti įdomų startupą, kuris su šia frylancerių irštva nieko bendro neturi. 

GoodBuzz.org veikimo principas yra labai paprastas. Reklamos agentūra ar įmonė, norinti per socialinius tinklus pareklamuoti savo produktą ar paslaugą, dažnai susiduria su problema, kad draugų ir pažįstamų ratai yra pakankamai maži. Kaip pasiekti daugiau? Paprašyti kitų žmonių paskleisti gražią žinutę apie save. Paprašyti galima, bet, kaip sako lietuvių liaudies išmintis, arklys arkliui uodegos už dyką nekaso... Už kiekvieną pareklamavimą reikia mokėti. Bet kiek vertas paskelbimas Facebooke ant sienos, Twitterio čiulbesys ar Google+ žinutė visiems ratams? Jei tai būtų 1 litas, tai lietuviai iš karto pradėtų masiškai sukčiauti ir susirinktų po 100 litų kas dieną net nemirktelėję. Patirties juk turi – konkursų prizų medžiotojai sugeba po 200 laikų susirinkti po savo bjauria nuotrauka, kuri paprastai fotokonkursą ir laimi… GoodBuzz išsprendė šią dilemą labai paprastai – arbatpinigių principu (tips). Reklamos užsakovas skiria fiksuotą sumą, kurią gali išdalinti žmonėms, pasharinusiems nuorodą per savo socialinius tinklus. Tai gali būti ir 50 dolerių, ir 5000, tačiau visi pinigai yra padalinami po lygiai pagal tai, kiek žmonių sudalyvavo viešinimo procese per nustatytą laiką. Tokiu būdu registruotas lankytojas gali uždirbti ir kelis centus, ir kelis dolerius. Visa ši sumelė susideda, ir mėnesio pabaigoje arba pasibaigus tam tikros reklamos platinimo laikui, PayPal yra papildomas sukaupta “dovanėle”. Projektas yra tarptautinis, orientuotas į anglakalbes rinkas, nors sukurtas lietuvių. 

Kur čia nauda? Nauda reklamos davėjui yra akivaizdi – už fiksuotą sumą jis gauna paminėjimus socialiniuose tinkluose ir lankomumą. Skaičiuokime paprastai: reklamai skiriama 100 dolerių suma (~250 Lt). Per kampaniją reklama platinama 500 kartų. Kiekvienas paplatinimas yra peržiūrimas vidutiniškai 20-30 kartų, paspaudžiama 5-8 kartus, taigi atvedami 2500-4000 lankytojų. Vieno lankytojo kaina – 0,04-0,025 dolerio. Tokios PPC reklamos kainos yra tikrai juokingos, nes Google Adwords minimali paspaudimo kaina yra 20-50 USD centų. Registruotam dalyviui nauda irgi aktuali. Jis per dieną gali pasidalinti 10 ir daugiau reklamų ir uždirbti nuo kelių centų iki dolerio ar net dar daugiau už paviešintą reklamą, taiga per dieną prikapsi keletas dolerių, per mėnesį jau keliasdešimt, o gal net ir šimtas su lašinukais… Neblogas uždarbis už savo sienos šiukšlinimą… GoodBuzz.org irgi savo pyrago dalį atsirieks iš reklamos sutarčių su didžiausiomis reklamos agentūromis. Win-Win-Win situacija – kitaip nepavadinsi… 

Prie GoodBuzz startuolio rankas prikišo ne tik lietuviai dizaineriai, programuotojai, bet ir Lincrafter.com generalinis direktorius Mawuna R. Koutonin, kuris Lietuvoje kartais pasirodo per įvairias konferencijas, kaip pranešėjas. Projektas jau atkreipė dėmesį Šiaurės šalių startapų rinkoje, todėl netrukus bus paleistas viešai ir lietuvaičiai galės pasirankioti savo dolerių. 

Ponas Mawuna Koutonin išdavė nedidelę paslaptį, kad netrukus šiame projekte pradės dalyvauti ir kelios Lietuvos reklamos agentūros, tad galime sulaukti lietuviškų produktų reklamos, už kurios platinimą gauti keletą ar keliolika dolerio centų būtų visai neblogai. Aišku, projektas yra skirtas tiems, kurie turi daug ir įtakingų draugų (leads), nes skaičiuojamas ne tik pasidalinimo faktas, bet ir tolimesnis draugų paplatinimas, unikalūs paspaudimai ir t.t. 

GoodBuzz.org jau dabar veikia, todėl galima nesunkiai registruotis ir apsidairyti, kas viduje. Tikėsimės, šis reklamos būdas pasirodys gana efektyvus Lietuvoje, ir netrukus galėsime pasipilninti savo PayPal sąskaitas.