Kaip greitųjų paskolų bendrovės skatina el. komerciją

kreditaiVisada stebiu, kaip Lietuvoje vystosi el. komercija, kokie veiksniai padeda jai plėstis ir keistis. Šį kartą norėčiau pasidalinti savo mintimis apie šiuolaikines interneto verslo tendencijas.

Kreditai skatina el. komerciją

Prieš keletą metų prasidėjo nauja era lietuviškame internete. Internetu leista paimti greitąsias paskolas. Būtent internetinis procesas ir padarė jas „greitosiomis“, nes vartojamosios paskolos buvo iki tol jau kelis šimtus metų. Vartojamoji paskola staiga tapo greitoji, nes tris svarbius procesus pavyko perkelti į internetą:

  1. Žmogaus kredito istorijos patikrinimas tapo galimas tik tada, kai susivienijo visos su finansais dirbančios institucijos – bankai, telekomunikacijų bendrovės, lizingo kompanijos ir t.t. ir dalinosi savotišku „juoduoju sąrašu“, kuriame aiškiai buvo galima matyti, ar vienas ar kitas smuo turėjo problemų su apmokėjimais už paslaugas ir pinigų grąžinimu.
  2. Asmens uždarbio patikrinimas iš SODROS įrašų taip pat labai svarbu, nes taip aiškiai nustatomos realios finansinės galimybės o ne tariamos.
  3. Pinigų pervedimas per elektroninę bankininkystę yra esminė sąlyga, nes tiesiog nėra biurų, kurie išduotų grynuosius. Sąskaitos patikrinimas vykdomas irgi labai sumaniai – pervedant 1 cento mokestį kreditus išduodančiai bendrovei, kad tai būtų pakankamas įrodymas, jog sąskaitą tikrai valdo tas žmogus, kuris ir prašo paskolos.

Visi šie veiksniai sutrumpino paskolos išdavimą nuo kelių dienų (trumpiausias laikotarpis) iki keliolikos minučių. Atrodo, pamiršome vieną svarbų momentą paskolų versle – komisiją, kuri nusprendžia, suteikti paskolą ar ne. Man pačiam tai labai abejotinas procesas, labai nesuprantamas, nes ta komisija visada gali būti ir vienas žmogus, kuris vertina aiškiai tam tikrus kriterijus, atlieka skaičiavimus. Nereikia juk viso konsiliumo, kad nusprestų kompetentingi finansininkai ir analitikai, ar Petrui Z. iš Kėdainių suteikti vartojamąją paskolą 1000 litų ir pervestų ją į Petro sąskaitą?.. Greitųjų kreditų bendrovės taip ir padarė – visą atsakomybę sukrovė ant vieno iš darbuotojo pečių – jis patikrina kreditų istoriją, pasižiūri realias pajamas ir nusprendžia, ar išduoti ar ne. Taip procesas pagreitėjo iki keliolikos minučių – lygiai tiek, kiek reikia suvestus internetu duomenis patikrinti.

Tai kaip tie greitieji kreditai skatina el. komerciją?

Visų pirma, reikia aktyviai naudotis el. bankininkyste, nes, norint patvirtinti savo sąskaitą, reikia pervesti 1 centą (ar kitokią sumą). To padaryti negalima, jei nesinaudoji bankų paslaugomis. Kitas momentas yra daugiau psichologinis – skolindamasis arba pirkdamas tam tikras prekes žmogus nemato realaus pardavėjo, nežino, ar jo neapgaus, todėl jis turi perlipti per save, kad pats susikurtų pasitikėjimo atmosferą. Tai lengviau padaryti, kai bendrovė reklamuojasi per televiziją, pavyzdžiui, kokia Ferratum. Tada akivaizdu, kad įmonė yra veiksni ir moki, ir, greičiausiai, nepaves, neapgaus. Greita pinigų cirkuliacija, greitas patvirtinimas, atsakymas SMS žinute arba el. paštu taip pat pratina žmones aktyviau naudotis el. verslo galimybėmis. Štai taip ir skatinama ta mūsų el. komercija. Žmogus, kuris kartą ar du ėmė kreditą jau nebijos pirkti telefono ar žaisliuko vaikui iš el. parduotuvės ar grupinių nuoilaidų portalo.

Kreditai skatina neigiamus socialinius veiksnius

Kad ir kaip būtų gaila, bet teks pripažinti, kad keletą metų nevaldomai veikę kreditų dalintojai sudarė sąlygas labai neigiamai socialinei praktikai. Tai kai viena paskola turėjo padengti kitos paskolos mokesčius. Taip susidarydavo užburtas ratas ir žmonės prasiskolindavo. Dabar jau viskas reglamentuojama kur kas griežčiau, tačiau socialinis aspektas išlieka. Ne visi žmonės sprendimą skolintis priima blaivia galva (netiesiogine prasme), todėl pasekmės būna liūdnos, nes paskolų grąžinimą galima atidėti už papildomą mokestį. Bet apie tai jau kito straipsnio tema…

One thought on “Kaip greitųjų paskolų bendrovės skatina el. komerciją”

  1. Visiškai pritariu argumentui dėl socialinių veiksmų. Kaip sakant, atsirado kreditai, atsirado socialinės problemos kaip įsiskolinimai, bet kitaip negu anksčiau, įsiskolina tie kurie nieko neturi ir tikriausiai neturės…. Tiesiog pasinaudojama žmonių kvailumu ir neatsakingumu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *