Mokslai internetu – tik laiko gaišinimas?

nuotolinis mokslasMokytis galima neišeinant iš namų ar biuro. Jau antrą dešimtmetį tai daroma ir Lietuvoje, tačiau studijos internetu nėra populiarios iki šiol. Gajus įsitikinimas, kad tokie mokslai yra tik laiko gaišinimas, o realios naudos nėra.

Su tokia nuomone galima sutikti iš dalies, bet tik tada, kai neaiškus mokymosi tikslas. Jei studijuojantis asmuo žino, ko nori išmokti, tokie mokslai atneša labai daug naudos.

Kodėl studentai renkasi studijas internetu

Paprastai išskiriamos penkios pagrindinės priežastys, dėl kurių renkamasi studijas internetu, o ne realias paskaitas auditorijoje.

1 priežastis. Kaina. Studijos internetu kainuoja kur kas mažiau, nei studijos vietos universitete. Kai kurie kursai yra iš viso nemokami. Tai labai traukia norinčius studijuoti, Nemokami dažniausiai būna įvadiniai kursai.

2 priežastis. Vieta. Važiuoti gyventi į kitą miestą, kuris yra už šimtų ar net tūkstančių kilometrų, susirasti gyvenamą vietą ir susikurti komfortišką aplinką nėra labai paprasta. Studijuojant internetu niekur vykti nereikia, taip sutaupoma nemažai studijoms skirtų lėšų.

3 priežastis. Laiko stoka. Studijos atima nemažai laiko, nes būtina prisitaikyti prie tam tikro paskaitų grafiko, ruoštis egzaminams, dirbti komandoje su kitais studentais. Mokantis internetu studijų grafikas yra kur kas laisvesnis, todėl laiką galima tinkamai planuoti. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi kitų svarbių užsiėmimų, pavyzdžiui, mamos nuolatos prižiūrinčios vaikus, ar paprasčiausi darbuotojai ar valstybės tarnautojai, kurie dirba nustatytu grafiku.

4 priežastis. Fizinės galimybės. Fiziškai nuvykti į paskaitas reikia turėti ne tik laiko, bet ir tam tikrą sveikatos būklę. Jei sveikata neleidžia, ar kelionė į paskaitas gali pakenkti sveikatai, nuotolinis mokymasis yra puiki išeitis įgyti išsilavinimą. Tokiu būdu neįgalūs, ar tam tikrų sveikatos sutrikimų turintys žmonės gali mokytis ir įgyti profesiją.

5 priežastis. Studijų programų gausa. Nusamdyti 10 aukščiausio lygio ekonomikos disciplinų profesorių gali tik labai dideli ir žymūs universitetai, į kuriuos patekti nėra lengva net ir labai talentingiems studentams. Tuo tarpu 50 skirtingų ekonomikos disciplinų per keletą metų galima pasiekti tik internetu. Kai kuriuos kursus dėsto pasaulinio lygio dėstytojai ir mokslininkai, tad galima pasirinkti, ko ir iš ko mokytis.

Kas yra tie žmonės, kurie mokosi internetu

Iki šiol įsišaknijęs stereotipas, kad nuotolinis mokymasis yra skurtas specialiai neįgaliems ir sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Deja, jis yra klaidingas, kadangi interneto kursais naudojasi ne tik neįgalūs, bet ir visiškai sveiki žmonės, kurie, dėl jau išvardintų priežasčių negali, ar nenori studijuoti pasirinktame universitete ar kolegijoje.

Internetu mokosi tam tikrų sričių darbuotojai ir profesionalai. Jų tikslas – pagilinti turimas žinias, įgytas profesinėje mokykloje. Taip pat ir savamoksliai profesionalai mokosi internetu, norėdami įtvirtinti savo žinias oficialiu dokumentu – diplomu ar kursų baigimo sertifikatu. Nemažai tokių darbuotojų taip pat bando keisti ir kvalifikaciją.

Internetu mokosi namuose dirbantys ir kitus užsiėmimus turintys žmonės. Tai dažniausiai vaikų tėvai ir mamos, kurie nuolatos prižiūri vaikus. Kitaip tariant, namų šeimininkės, norinčios įgyti tam tikrą išsilavinimą ar išmokti tam tikro amato.

Verslininkai taip pat aktyviai studijuoja internetu. Nesvarbu, ar tai didelių įmonių vadovai, ar pavieniai, ką tik verslus įkūrę verslininkai, tačiau dėl laiko stokos jie negali lankytis paskaitose kartu su visais studentais, tad mieliau renkasi internetinius kursus.

Nuotolinių studijų trūkumai

„Lietuvoje nuotolinių studijų nėra labai daug, tačiau privalumų yra daugiau nei trūkumų.“, – pasakojo Rasa Rėzaitė, vieno nuotolinio mokymosi projekto projektų vadovė. Pagrindiniai trūkumai, anot pašnekovės, yra techniniai dalykai – lėtas ar stringantis interneto ryšys, kuris neleidžia stebėti tiesiogiai vedamų paskaitų internetu. Taip pat vienas iš trūkumų – paskaitas dėstančių asmenų reputacija ir patikimumas. Ne visada tam tikrus kursus dėsto aukščiausio lygio specialistai, todėl nukenčia jų kokybė, ypač asmeninio tobulėjimo kursų srityje. Verslo kursai Lietuvoje yra pakankamai profesionalūs.

Pasaulyje vykstantys kursai sulaukia itin didelio užsiregistravusiųjų skaičiaus. R. Rėzaitė čia pateikia vieną pavyzdį, kai į vieną kursą internetu buvo užsiregistravę per 12 tūkstančių studentų, tačiau egzaminą laikė tik 345, iš kurių išlaikė 313 žmonių ir gavo tai patvirtinantį sertifikatą. Tai labai nedidelis baigimo procentas, nes tokie kursai nėra nei brangūs, nei privalomi, tad motyvacija priklauso nuo paties studento. Motyvacijos stoka gali būti dar vienas svarbus nuotolinių studijų trūkumas, trukdantis šiam mokymosi būdui populiarėti visame pasaulyje ir Lietuvoje.

Iš kur atsirado nuotolinis mokymasis?

Įprasta manyti, kad nuotolinės studijos atsirado XX amžiaus 9 dešimtmetyje, kai atsirado internetas ir vaizdas buvo pradėtas transliuoti internetu. Per pastaruosius 20 metų tobulėjo technologijos, todėl šis mokymosi būdas populiarėjo sparčiau. Deja, ši nuomonė irgi klaidinga.

Nuotolinio mokymosi pradininkas yra Izaokas Pitmanas 1840 metais pradėjęs nuotolinius mokymu paštu. Studentams jis paštu išsiuntinėdavo užduotis, o jie atsiųsdavo atliktas užduotis paštu atgal. 1858 metais Londono universitetas pradėjo „Eksterno programą“, kurioje dalyvavo studentai iš visos šalies. Jie užduotis atlikdavo ir nuotoliniu būdu. Tai pirmasis universitetas, suteikdavęs mokslinį laipsnį studijuojantiems per atstumą. JAV tokia praktika pradėta taikyti 1892 metais Kolumbijos universitete.

Nuo 2007 metų pradėta leisti į tam tikrus kursus registruotis tiek dalyvių, kiek nori, o ne riboti jų skaičių. Pastaraisiais metais nuotoliniu būdu mokosi 6-7 milijonai studentų per metus.

2 thoughts on “Mokslai internetu – tik laiko gaišinimas?”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *