Tag Archives: portalai

Lietuvos Web 2.0: Patarimų portalai

Kaip iš popieriaus išlankstyti lėktuvėlį, kaip numesti 5 kilogramus, kaip sutaupyti elektros, kaip…? Toks jau laikmetis, kai kyla labai daug klausimų, į kuriuos atsakymus ne taip paprasta rasti. Pasaulyje yra ne vienas patarimų, dar vadinamų „How to…“ portalų, kuriuose atsakymai į visus kylančius klausimus padeda žmonėms patiems tvarkytis savo gyvenime ir buityje. Vieni jų yra visiškai nemokami, kiti prašo susimokėti už ekspertų parengtą informaciją. Vienaip ar kitaip juose gausu paaiškinimų, kaip atlikti vieną ar kitą darbą. Kartais iki visiškų smulkmenų, žingsnis po žingsnio. Patarimų portalas yra labai artimas Klausimų-Atsakymų portalui, tačiau jo paskirtis yra ne surinkti kelis išsamius paaiškinimus į vartotojo užduotą klausimą, bet pateikti kuo išsamesnį straipsnį, kuris aiškina procesą nuo… iki. Jei esate girdėję tokius vardus kaip eHow, HowStuffWorks, wikiHow ir t.t., suprasite apie ką eina kalba. Pasidomėjau, kokia situacija su tokiais portalais Lietuvoje. Nieko gero, nes patarimai dar neišlindo iš gausybės lietuviškų forumų forumėlių, kuriuose be tikslios…

Read More »

Lietuvos Web 2.0: Skundų portalai

Lietuvoje antras po krepšinio sportas yra “kaimynskundis” – kas geriau, kandžiau ir greičiau paskųs savo kaimyną. Skundžia lietuviai laikraščiams, policijai, kitiems kaimynams. Internete dabar atsivėrė tikras skundikų rojus – skundų portalai. O dabar rimtai. Pasiskųsti nekokybiškai atlikta paslauga, preke ar nesąžiningu darbdaviu – pilietinė kiekvieno žmogaus pareiga. Iš kur kitur galima sužinoti, kad darbdavys po 3 bandomųjų mėnesių prideda dar tris, ir taip bando nemokėti normalaus atlyginimo? Kas pasakys, ar iš laikraščio skelbimų pasamdytas santechnikas, baldų gamintojas ar plytelių klojėjas yra tikrai sąžiningas, ir, paėmęs avansą, nedings skradžiai? Skundų portaluose galima rasti tokios informacijos. Deja, kartais skundžiama be reikalo ir taip galinama žmogaus reputacija. Štai čia pasireiškia lietuvio nacionalinė savybė ir “kaimynskundžio” sugebėjimai. Pasakymas, kad šis žmogus dirba nesąžiningai be įrodymų ir situacijos paaiškinimų – nieko vertas. Gal kaip tik užsakovas kaltas, kad samdinys neišlaikęs pabėgo su jau sumokėtu avansu?.. Neturiu tikslo gilintis į niuansus, tačiau atrodo, kad lietuviai mėgsta…

Read More »

Lietuvos Web 2.0: nuotraukų galerijos

Viena iš populiariausių vartotojų generuojamos informacijos formų yra asmeninės nuotraukos su įvairiais vaizdais – tiek asmeninio pobūdžio (įdomios to asmens pažįstamų ratui), tiek bendrinio (gamtos vaizdai, natiurmortai, aktai, fotomontažai ir t.t.). Ne veltui sakome „geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti“. Internetas, atrodo, yra puikiausia terpė nebelaikyti nuotraukų savo apdulkėjusiuose albumuose, bet dalintis skaitmeninėmis versijomis laisvai su visu pasauliu. Iš antrosios kartos žiniatinklio bokštelio žiūrint, visos vartotojo nuotraukos turi vertę. Nekalbu apie legendines foto su į vandenį nusileidusiu lėktuvu, išgarsinusias Twitterį daugiau, nei drąsų pilotą, kurio meistriškumo dėka pavyko išsaugoti nemažai gyvybių. Kalba eina apie kasdienines nuotraukas su uždaram ratui ar visiems įdomiais vaizdais. Pasaulinės tendecijos šioje sferoje yra aiškios. Čia ryškiai karaliauja Flickr, PhotoBucket, Picasa, Webshots, SmugMug, Zooomr, Fotki ir šimtai kitų. Visos šios sitemos skirtos pasidalinti savo fotografijas su kitais sukuriant albumus, suteikiant jiems žiūrimumo teises ir patalpinant ten savo fotografijas su aprašymais, žymomis, veidų žymėjimais ir…

Read More »

Lietuvos Web 2.0: žymėjimo katalogai (socialinės nuorodos)

Nuorodomis į įvairius įdomus straipsnius, puslapius, vaizdinę informaciją tiesiog būtina dalintis. Toks jau tas esminis antrosios kartos žiniatinklio (web 2.0) principas – viešas dalinimasis savo surasta ar/ir parengta informacija. Pasižiūrėkime, kokia informacija vyrauja didžiausiuose pasauliniuose socialiniuose tinkluose. Nuorodos, nuorodos ir dar nuorodų… Vienos jų turi kažkokius trumpus pristatymus, kitos – tiesiog „ištraukia“ pirmuosius žodžius iš puslapio. Jei turėsime vien tik nuorodų katalogą, uriame vartotojai siūlo savo puslapius, kodėl jo pavadinimas yra „žymėjimo katalogas“ arba „socialinių nuorodų katalogas“ (dar nėra prigijęs vieningas vertimas iš angliško social bookmarking)? Todėl, kad yra pora esminių socialinių šių nuorodų aspektų: Nuorodos rodomos pagal tam tikras balsavimo (rating) sistemas; Vienu mygtuko paspaudimu nuorodas galima išsisaugoti savo anketoje ir tuo pačiu pademonstruoti anketą sekančių narių tinklui (network). Taigi reitingavimas ir platinimas atskiria socialinių nuorodas nuo paprasto nuorodų katalogo, kurio tikslas – pagal tam tikras kategorijas surūšiuoti interneto puslapius. Socialinių nuorodų katalogo tikslas – pagal tam tikras kategorijas…

Read More »

Lietuvos web 2.0: mokslo resursų portalai (referatai)

Vienas iš geresnių internetinio verslo modulių yra imti pinigus iš oro arba už nieką. Skamba absurdiškai, tačiau šis verslo modelis Lietuvoje veikia puikiai. Tingi rašyti rašinį literatūros pamokai? Reikia greitai referato? Siunti SMS už 2 litus, gauni aktyvavimo kodą, įvedį jį tam tikruose puslapiuose ir tau suteikiamas priėjimas prie dokumento parsisiuntimo nuorodos. Kalba eina apie portalus, kuriuose dalinami referatai, kursiniai darbai, testų atsakymai, rašiniai, analizės, net diplominiai darbai ir visokio plauko mokslo raštliava. Viskas čia būtų normalu, jei ne pora keistų momentų. Visų pirma, moksleiviai ir studentai skatinami patys nerašyti rašto darbų, o užsiimti plagiatu. Kadangi šiuolaikiniai mokytojai ir dėstytojai irgi puikiai žino, iš kur eina visi tie darbai, nesunku patikrinti ar uolūs moksleiviai kartais „nesuchaltūrino“ rašto darbo iš kelių. Kitas momentas, kokia nauda iš patalpinto rašto darbo, kuris jau buvo palankiai įvertintas? Tokių portalų kūrėjai susirenka pinigus už galimybę parsisiųsti pilną tekstą, bet ar tuo pelnu dalinasi su kūrėjais?…

Read More »

Lietuvos Web 2.0: video portalai

Geriau vieną kartą pažiūrėti, negu perskaityti apie tai 100 puslapių… Su šia mintimi sutiks didžioji dauguma internetu aktyviai besinaudojančių žmonių. Vaizdo medžiaga yra vienas iš geriausių būdų trumpai perteikti kuo daugiau informacijos, nesvarbu ar tai būtų pamokymai kaip užsirišti kaklaraištį, vaizdo klipas apie tam tikras paslaugas, asmeninis video blogas (vlogas) ar muzikinis vaizdo klipas. Vaizdo medžiaga yra nuostabus būdas parodyti kiekvieno iš mūsų gyvenimo nuotrupas, įspūdžius, pasiekimus. Turbūt manote, kad šia tema diskutuoti neverta, nes pasaulyje yra vienas vardas – YouTube. Deja, yra ir kitų vardų, nors Youtubas ir laikomas vaizdo medžiagos platinimo karaliumi. Vienintelė tokio dydžio portalų problema yra navigacija pagal video kalbas. Jei norite matyti video iš Lietuvos, susidursite su nemažai problemų. Beje, YouTube naudojamas marketinginiais tikslais, todėl kai kuriems vaizdeliams pavadinimai duodami visiškai ne apie tai, kas juose vaizduojama. Taip jie atsiranda paieškos rezultatuose ir yra visiškai nesusiję su ieškomais raktažodžiais savo turiniu. Jei ieškome bendrinių terminų,…

Read More »

Lietuvos Web 2.0: asmeninės kūrybos portalai

Rašytoju laikomas tas žmogus, kuris be Dievo dovanos valdyti plunksną ir savo užmojo mintimis keisti pasaulį, savo kūrinius išspausdina viešai knygose, laikraščiuose, žurnaluose. O kaip publikavimas internete? Jei žmogus publikuoja savo kūrybą virtualiai, ir padaro ją prieinamesnę nei 1000 egzempliorių savo lėšomis išleista poezijos knygutę, ar jis gali būti vadinamas poetu ar rašytoju? Tikriausiai gali, tik kitas klausimas, ar jo kūryba turi kokią meninę, o tuo labiau išliekamąją vertę?.. Nesu literatūros kritikas, ir nesiimsiu vertinti kitų raštų kokybės, bet pabandysiu apžvelgti lietuvos „internetinių“ poetų, dramaturgų, rašytojų, eseistų ir kitokio plauko rašto meno atstovų pamėgtus asmeninės kūrybos portalus. Paradoksas, bet pirmiausia internete pasirodė ir ilgiausiai išliko mano asmeninės poezijos nuotrupos, negu straipsniai apie technologijas. Tai buvo lietuviško antros kartos žiniatinklio (web 2.0) pradžia, nes 1997 metais asmeninių dienoraščių (šie davė pradžią dabartiniams tinklaraščiams-blogams) dar nebuvo. Tuomet vienas iš populiariausių lietuviškų puslapių buvo el. žurnalas Vartiklis, kurį 1996 metais pradėjo Lietuvos interneto…

Read More »