WEB 2.0 era eina į pabaigą, prasideda IoT

1994 metais Tim O’Reilly pristatė naują sąvoką pasauliui – WEB 2.0. Lietuviškai – antrosios kartos žiniatinklis. 2014 metais, lygiai po dešimtmečio, šis reiškinys turėtų pasukti link „pensijos“. Jau dabar kalbama apie naują interneto erą (kiti gali pavadinti ir „mutacija“) – Internet of Things arba sutrumpintai IoT.

Kodėl Web 2.0 „atvėso“? Juk buvo tokia karšta naujiena! Vartotojai kuriantys savo turinį ir juo besidalinantys visur su visais kažkada buvo tikra sensacija. Dabar šis reiškinys žavi ne taip smarkiai. Kodėl?

Pabandysiu čia pasvarstyti apie kelias priežastis.

informacijos šiukšlynas1 priežastis. Informacinis šiukšlynas. Prieš 10 metų viskas visiems buvo aišku, iš kur atsiranda informacija internete – ją parašo Delfi.lt, remdamasi BNS ar Reuters pranešimais, taip pat sukuria profesionalūs žurnalistai, rašytojai, mokslininkai, savo srities specialistai. Per pastaruosius metus informaciją kūrė visi, kas tik norėjo – mokinukai rašė savo eilėraščius, žurnalistai – tam tikrų prekių naudojimosi instrukcijas, rašytojai – straipsnius apie kažką, o kartu ir apie nieką – svarbu, kad būtų raktinis žodis. Paprasti žmonės rašė ir teberašo Facebooke, kaip jiems pikta dėl vieno ar kito dalyko, ar kaip linksma. Visa tai susilieja į vieną didelę informacijos krūvą. Tiems, kam ta krūva gaišina laiką, trukdo dirbti, mokytis ir gyventi, stengiasi kažkaip atitolti nuo tos informacijos arba ieško būdų, kaip atrinkti pelus nuo grūdų.

2 priežastis. Google ir SEO. Google pasišovė būti tuo Wall-e tipo robotuku, kuris surenka šiukšlytes, išrenka, kas gali būti naudinga, o visa kita sukrauna į krūvą tvarkingais kubeliais toliau už miesto. Tuo tarpu dalis SEO besidominčių žmonių ir toliau internetą šiukšlina. Taigi, vyksta nuolatinė konfrontacija. Tie, kas geriau supranta SEO esmę ir reikalingumą jau dabar gali pasakyti, kad šiukšlinimo era baigėsi ir reikalingas tik profesionaliai paruoštas turinys. Pala pala, grįžtam dešimtmečiu atgal, kai būtent taip jis ir buvo ruošiamas?.. SEO paslaugas teikiančios įmonės Lietuvoje vis dar pasikliauna lietuvių kalbos sudėtingumu, nes Google niekaip negali jos perprasti. Neaišku tik kiek ilgai ši situacija tęsis. Bet kuriuo atveju pastebimas akivaizdus kokybiškos informacijos poreikis internete, kuris jau 2014 metais turėtų susilyginti su nekokybiškos, o vėliau ją ir persverti.

mobilusis internetas3 priežastis. Mobilusis internetas. WAP puslapiai, mobiliosios dienraščių versijos eina užmarštin kur kas greičiau nei pats antros kartos žiniatinklis, nes jos susijusios tiesiogiai su technologijų pažanga. O pažanga ant 2014 metų slenksčio yra tokia – 6,4 colio išmaniojo telefono (Sony Xperia) ekranas labai nedaug skiriasi nuo 8 colių planšetinio kompiuterio ekrano, kuris, savo ruoštu, nedaug skiriasi nuo 10 colių nešiojamojo kompiuterio ekrano. Visų trijų prietaisų galingumas yra gana panašus, todėl čia varžosi ne geležis o funkcionalumas bei programinė įranga. Android, iOS, ir Win8 raikosi savo rinkos pyrago gabalus dėl to, kad pasiūlo vartotojams patogesnes sąsajas, o taip pat ir programėles, kurios beveik visos naudoja interneto ryšį. Taip vartotojas gauna visą reikalingą informaciją internetu naudodamasis mobiliaisiais įrenginiais. Jis nenori peržiūrinėti šimtų puslapių, nes tai kainuoja pinigus, ne tik gaištamas laikas. Jis nori gauti kokybišką turinį iš karto. Tą padaryti jam padeda specialios programėlės ir Google, kuris daro viską, kad šiukšlės į išmanųjį įrenginį „prasibrautų“ kaip įmanoma rečiau. Tiesa, socialinių tinklų turinys yra labai laukiamas ir skatinamas.

4 priežastis. Mokymosi įgūdžiai. Prieš 10 metų 2004 daugeliui studentų reikėjo skaityti tik knygas, nes internete patikimos lietuviškos informacijos nebuvo. Dabar jos yra net per daug, tačiau jos patikimumu abejojama. Mokytojai ir dėstytojai kartais skeptiškai atsiliepia ir apie pagrindinį žinių šaltinį – Vikipediją, nes ji neperteikia studijoms reikalingo informacijos vertinimo. Vėl grįžtame prie to paties taško – Web 2.0 trukdo mokslams daugiau, nei padeda, nors turėtų būti atvirkščiai. Tiesa, bendradarbystės (co-working) samprata čia veikia puikiai ,nes dabar studentai mokytis gali per atstumą, net darbus rašyti gali vienu metu keli žmonės (per Google Docs, pavyzdžiui). Tiesa, šis būdas dar Lietuvoje nėra populiarus.

Atsiranda nauja priklausomybės rūšis - socialiniams tinklams.

5 priežastis. Socialiniai tinklai. 2004 metais atsirado Facebookas. Dabar jame daugiau nei milijardas žmonių dalinasi savo patirtimi, mintimis, nuotraukomis, skaitomais straipsniais spaudoje. Virtualus bendruomeniškumas jau dabar nusako, kokią informaciją matome ant savo sienos. Tai reiškia, kad matome ne viską, ką parašo mūsų draugai, bet tik dalį informacijos, kuri turėtų būti mums naudinga. Tai vadinama EdgeRank – Facebooko sistema, nustatanti, kam ir ką rodyti „ant sienos“. Šios sistemos pagrindas yra mūsų pačių elgsena ir jos analizė. Taip, mus seka, daro apie mus išvadas ir atitinkamai pateikia informaciją. Tai šiek tiek prieštarauja antrosios kartos žiniatinklio principams, kur visi laisvai galime kurti ir dalintis turiniu. Socialiniams tinklams į mūsų laisves ir teises yra šiek tiek „nusišvilpt“, todėl ateityje nesimato rimtesnių pokyčių vartotojų naudai.

Kas toliau? Kas po Web 2.0? 

Toliau pereinamasis mobiliųjų įrenginių tobulinimo laikotarpis ir suderinamumas su kitais daiktais, prie kurių visada galima priklijuoti ekraną. Kad ir lenktą 90 laipsnių kampu, kaip tai įrodė LG. Taip dabar ekranai atsiranda ant laikrodžių, sukurtas žiedas, kuris rodo, kas skambina ir juo galima atsiliepti, šaldytuvas, automatiškai užsakantis pieno jau nebe naujiena. Automobilių gamintojai jau vadina save ne mašinų, o technologijų pardavėjais, nes automobiliai prikišti tiek programų ir kompiuterių, kad net baisu pagalvoti… Visa tai rodo, kad einame link naujos eros – Internet of Things – daiktų internetas. Esmė paprasta – norimą informaciją galime gauti ne tik telefonu ir kompiuteriu, bet ir šaldytuve, automobilyje, miegamajame per televizorių, iš savo laikrodžio, jau nekalbant apie stalą su specialiu ekranu, kuriame viskas valdoma pirštų prisilietimu ir perbraukimu. Tai ne mokslinė fantastika – visa tai jau turime, tik kai kurių technologijų kaina dar labai didelė. Praeis pora metų ir kaina sumažės. Klausimas tik ar tada sumažės vartotojų mėgėjiškai sukurtos informacijos, kuria norėsime pasidalinti su visais, iš įrenginio į įrenginį.

[kml_flashembed movie="http://www.youtube.com/v/sfEbMV295Kk" width="425" height="350" wmode="transparent" fvars="fs=1" /]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *