Gal ir kiek keistai atrodo, bet per pastarųjų metų krizę labai daug žmonių, netekusių darbo pradėjo dirbti sau. Aišku, mokesčiai mokami per verslo liudijus ir individualias veiklas, nes įmones steigti žmonės dar nedrįsta. Kartais pasitaiko ir nelegalių verslų, tačiau kam rizikuoti?..
Neseniai susidūriau su tokiu reiškiniu, kai vyrai savo moterims sukuria internetinius projektus, kad jos turėtų ką veikt ir galėtų kažką užsidirbti. Moterys, sėdėdamos namie dėl darbo netekimo arba augindamos vaikus ir nenorėdamos „iškristi” iš verslo pasaulio puikiai tvarkosi įvairiose el. parduotuvėse, interneto reklamos srityse. Šis darbas daug pajamų neneša, tačiau neleidžia dingti kažkada skyriams vadovaujant sukauptai patirčiai. Aišku, merginos puikiai įvaldžiusios el. paštą, Facebooką, skelbimų puslapius ir moterų forumus yra kur kas sėkmingesnės namudininkės. Jos nuolat kažką pardavinėja, bendrauja su klientais el. paštu (kartais telefonu sunkoka, kai šalia ką tik užmigo 6 mėnesių rėksniukas), dalinasi patirtimi tinklaraščiuose ir forumuose. Galima sakyti, kad auga nauja namų verslininkių karta, kuri po 2-3 metų gali persikelti į prabangius biurus. Aišku, ne visi verslai sugebės išlikti, tačiau bent 10 procentų namudininkų vėliau išlįs į viešumą su geromis ir įdomiomis verslo idėjomis ir bus vadinami „startupais”.
Nusprendžiau ir aš neatsilikti ir savo žmonai padarysiu užsiėmimą, kuris galbūt ateityje neš pajamas ne tik jai, bet ir visai šeimai. Kas per projektas – kol kas paslaptis, bet jį sugalvojo mano žmona vienos iš mūsų diskusijos apie el. prekybą metu. Aš ne programuotojas, tad teks šiek tiek investuoti nuo savo papildomo darbo – SEO straipsnių rašymo. Laimingos tos žmonos, kurių vyrai – programuotojai 🙂
Tik ar per tokį el. parduotuvių bumą nenutiks taip pat, kaip 2000-siais? Po nekilnojamojo turto „burbulo” gali eiti el. prekybos „burbulas”…