Ar žinote, kas yra tas „debesis“, ir su kuo jis valgomas, kam naudojamas, kam reikalingas, kodėl dažnai (ne)įvertinamas?.. Šį skambų žodį girdime dažnai, tačiau ar susimąstome, koks jis yra Lietuvos interneto padangėje? Bendraujant su technologijomis besidominčiais žmonėmis, galima išgirsti ne vieną nuomonę apie „debesies“ technologijas, nes supratimas apie jas yra paremtas gana įvairiais šaltiniais. Tai natūralu, nes kiekviena naujovė iš pradžių yra vertinama skirtingai, o tik po kurio laiko nusistovi aiškus suvokimas. Mobiliesiems telefonams taip pat teko praeitą tą etapą, kai vieni sakė, jog jis nereikalingas, kiti kūrė fantastines vizijas, kurios iki šiol nepasiteisino. „Debesies“ technologijos Lietuvoje yra tame pirminiame etape, kai suvokimą apie reiškinį formuoja informacijos nuotrupos. Tinklaraštis „įDebesis“ skleidžia tik vienas „nuotrupas“, kitos ateina iš kitų pavienių tinklaraščių rašytojų, pasirodo tradicinėje žiniasklaidoje, labai retai išgirstame ir per televiziją ar radiją.
„Debesies“ pavadinimas kilo ne dėl to, kad duomenys saugomi kažkokiuose bekūniuose virtualiuose debesėliuose, išmėtytuose po skirtingus fizinius serverius, kurie yra net ne tose pačiose duomenų centro patalpose. Tai buvo viso labo būdas vizualiai pavaizduoti patį internetą paprasto tinklo struktūros iliustracijoje. Štai toji iliustracija, nuo kurios ir prasidėjo „debesies“ technologijos. „Debesis“- paprasčiausias interneto sinonimas, kuris reiškia, kad duomenys yra saugomi skirtinguose kompiuteriuose ir serveriuose, tarpusavyje susietais interneto ar tinklo ryšiu (LAN). Jokios mistikos ir pompastikos čia nėra. Nieko stebuklingo ir neįprasto.
Lietuvoje „Debesies“ technologijos vystosi gana sunkiai dėl poros priežasčių. Pirmoji yra mūsų maža rinka. Jei Olandija yra neoficialiai laikoma Nr. 2 hostingo paslaugų tiekėja Europoje po Jungtinės Karalystės, tai Lietuva šioje srityje yra sąrašo pabaigoje. Lietuvoje yra vos keletas įmonių (galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų), kurios gali pasiūlyti ir siūlo „debesies“ talpyklas. Pasaulyje tikrosios „debesies“ talpyklos yra laikomos tik tos, kurios fizinius serverius turi keliose šalyse esančiuose duomenų centruose, jau nekalbant apie skirtingas interneto magistrales, kuriomis tie serveriai naudojasi interneto ryšiui užtikrinti. Koks „debesies“ hostingas gali būti Lietuvoje, jei duomenų centrai yra Vilniuje ir Šiauliuose? Antroji priežastis yra „debesies“ technologijų paklausa. Kas gali naudotis „debesies“ technologijomis sukurtais sprendimais? Lietuvoje yra gajus mitas, kad tokie sprendimai prieinami tik didelėms įmonėms, kuriose yra milžiniški duomenų srautai. Iš tiesų mažos ir vidutinės įmonės sėkmingai naudojasi įvairiausiais „debesies“ sprendimais, tačiau jų „debesimi“ tiesiog nevadina…
Pereikime prie konkrečių pavyzdžių. Ar jūsų įmonėje kolegos naudojasi Google Docs? O gal el. paštas tikrinamas ne Microsoft Outlook programa, o internetinėmis el. pašto programomis (webmail)? Ar projektų valdymui naudojatės kokia mokama ar nemokama programa (JIRA, Agile ir t.t.)? Ar prieš darydami prezentaciją ją išsaugote ne tik savo USB atmintinėje, bet ir kokiame „virtualiame“ diske (SkyDrive, Box.com, Google Drive, DropBox ir kt.)? O gal jūsų įmonės darbuotojai internete laiko įvairius darbinius failus, juos aptarinėja, taip pat dalyvauja tik jūsų įmonės darbuotojams prieinamame socialiniame tinkle? Ar prie kai kurių dokumentų esate bandę dirbti vienu metu su kolegomis, kurie serga ir dirba iš namų?
Jei atsakėte į bent vieną klausimą teigiamai, galima Jus pasveikinti, nes esate užkietėjęs „debesies“ technologijų ir sprendimų vartotojas, nors to sau niekada ir nepripažinote. Jei nepripažinote, tad greičiausiai ir manote, kad jūsų įmonė tokiais sprendimais nesinaudoja ar negalėtų naudotis. Nereikia būti One.lt ar Failai.lt, kad naudotumėtės „debesies“ technologijomis, kurios yra prieinamos ne tik asmeniniam vartojimui, bet ir verslui.
Kitas klausimas – kiek jos kainuoja? „Debesies“ talpyklos (hostingas) yra neabejotinai brangesnis nei paprastas VDS (Virtualus dedikuotas serveris), skirtas didesnių apimčių projektams laikyti ir valdyti. „Debesies“ technologijomis paremti sprendimai dažnai turi ir nemokamas versijas, nors jie yra grynai komerciniai produktai. Jei iki šiol manėte, kad Google labdaros tikslais siūlo tokį produktą kaip Google Docs, tai klystate – tai puikiai apgalvotas verslas, nešantis Google korporacijai milijoninius pelnus. Microsoft Web Apps net nesistengia slėpti, kad jų tikslas – parduoti MS Office programinę įrangą. Bendrai paėmus visas sistemas ir „debesies“ įrankius, galima padaryti nesudėtingus skaičiavimus, kurie parodys, kad tam tikromis aplinkybėmis pirkti „debesies“ vardo neapsimoka. Lietuviai jau dabar susimoka už „ekologiškas” ir „be E” prekinius ženklus lengvojoje ir maisto pramonėje, tad tikėtina, kad bus linkę mokėti ir už „debesies“ IT srityje. Kartais skaičiavimai parodo, kad „debesis“ yra puikus sprendimas tik vidutiniam verslui. Dėl to vienareikšmiško atsakymo, ar tokie sprendimai apsimoka – nėra.
Ar pastebėjote, kiek šiame straipsnyje žodžių „debesis“? Kad tik lyti nepradėtų, tiek „debesų“ vienoje vietoje prikaupus 🙂 Įdomiausia tai, kad vartojant šį žodį reikia suprasti, kada kalbame apie tikrąjį „debesį“, kuris asocijuojamas su talpyklomis skirtinguose serveriuose, turinio sinchronizavimą (CDN), didžiulių duomenų srautų valdymą, intensyvius skaičiavimus ir t.t., o kada tik apie „debesies“ technologijas, kurios pritaikomos bet kokio tipo serveriuose, nes iš tiesų jose yra tik pats duomenų perdavimo ir laikymo skirtingose vietose principas. Tikrojo „debesies“ Lietuvoje yra mažai, ir jo daug būti negali, tačiau „debesies“ technologijų – apstu ant kiekvienos verslo srities kampo. Tereikia tik išmokti jas tinkamai įvardinti. Kada tai atsitiks, ateis tikrasis suvokimas, kas tai per reiškinys, ir kur jis gali būti panaudotas versle ir kasdieniniame gyvenime, moksluose ir pramogoms. Asmeninėje erdvėje suvokimas yra gana neblogas, tad dabar verslo eilė daiktus vadinti savais vardais.
Neabejoju, kad tiek „debesų“ šiame straipsnyje sulauks gražios diskusijos, nes kiek žmonių, tiek ir nuomonių…