Neseniai spaudoje pasirodė ekspertų įžvalgos, kad NT rinkos dalyviai tapo „protingesni“ – pirkėjai atsargiau perka nekilnojamąjį turtą, niekur neskuba ir atsakingiau žiūrį į finansavimo šaltinius. Tokia situacija nutiko dėl to, kad sunkmetis šiek tiek pakeitė mąstymą.
Pats pirkau būstą prieš krizę – 2006 metais. Tada vietoj mano namo buvo laukas, kuriame tik prasidėjo statybos. Pamenu, kad su būsimąja žmona nuvažiavome į tą pievą ir pamatėme rausiamus pamatus pirmojo iš namų Perkūnkiemio gatvėje. Mūsų namas turėjo būti trečias eilėje. Ten net nebuvo pradėti kasimo darbai… Gavau 100% paskolą banke. Ją davė lengvai, nors jaudulio buvo. Pirkau katę maiše, nes nežinojau, kas bus, kaip viskas atrodys. Iš dalies laimėjau, iš dalies pralošiau, tačiau ne apie tai noriu čia pasvarstyti.
Jei pirkčiau butą dabar, tokių „cirkų“ tikrai nebebūtų. Turėčiau susitaupęs keliasdešimt tūkstančių pradiniam įnašui, nes bankas paprasčiausiai nefinansuotų 100% buto vertės. Pirkčiau tik jau pastatytame name, kurį galiu apžiūrėti ir įsitikinti, kokybe. Pirkčiau tik tokiame name, kur sutvarkyta aplinka ir infrastruktūra (dabar gyvenu tokiame rajone, kur gatvė – nelegali…). Buto kainą pasitikrinčiau, kad netektų permokėti labai ženkliai.
Tokie ir yra dabartiniai nekilnojamo turto pirkėjai – jie viską tikrina. Jie protingi. Kaip ir pardavėjai. Atsiradus tokiems nemokamiems įrankiams kaip uNTu.lt, kur kaimyno būsto kainą galima sužinoti vos per kelias minutes, pats prekybos ir derybų procesas pasikeičia. Tiek pirkėjas, tiek pardavėjas puikiai žino, kokių kainų gali tikėtis, nes informacija – pagrindinis ginklas tiek vienos, tiek kitos pusės derybose. Informacija, aišku, nėra labai tiksli, tačiau virtualaus vertintojo kompetencijos pakanka, kad nebūtų permokama 100 000 litų, arba parduodama dempinginėmis kainomis. Pirkėjai puikiai supranta, kad per didelė kaina reiškia pardavėjo nesąžiningumą ir nerealius lūkesčius, o per maža kaina greičiausiai slepia klastą ir tam tikras išlygas, dėl kurių paskui gali būti daugiau problemų, nei naudos.
Nekilnojamojo turto kaina nustatoma nebe iš galvos, o pasitelkiant realius duomenis. Tai daro rinką brandesne, o jos dalyvius – protingesniais. Ar situacija pasikeis? Vargu. Statybų sektorius keičiasi, nes pradedami labiau vertinti B energetinės klasės butai, kurie yra kokybiškesni ir brangesni. Tie, kurie perka C energetinės klasės būstą gali sumokėti mažai už patį būstą, tačiau šildymo kainos bus milžiniškos. Deja, A klasės daugiabučių Lietuvoje dar niekas nestato, tad NT rinkai vystytis dar yra pakankamai erdvės. Viskas tampa išmaniaisiais, taip pat ir būstai. Mes matome išmaniosios NT rinkos pradžią, kai perkame butus prieš tai jų vertę pasitikrindami internete, o ne plika akimi bandome įžiūrėti užmaskuotas skylinėjančias sienas apžiūros metu.
Žinoma, geriau sumokėti daugiau, bet mažiau mokėti už šildymą.