Kokios žiniasklaidos priemonės Lietuvoje yra populiariausios? Iš kur daugiausiai imama informacija? Kiek žmonių dirba lietuviškoje žiniasklaidoje? Į šiuos ir kitus klausimus pabandysime trumpai atsakyti šiame straipsnyje.
Pirmiausia, kaip žiniaklaidos priemonės suskirstytos pagal informacijos pateikimo būdą?
- Vaizdo informacija.
- Garso informacija.
- Tekstinė informacija.
Vaizdo informacija yra tradiciniai TV kanalai ir Youtube kanalai, kuriuos kuria ir palaiko privatūs nuomonės formuotojai – influenceriai. Vaizdo informacija dažniausiai yra transliuojama antžeminėmis bangomis arba internetu. Internete vaizdo informacija randama televizijų interneto svetainėse ir Youtube, TikTok, Instagram, Snapchat, Facebook ir kituose video formatus palaikančiuose socialiniuose tinkluose. Mokama vaizdo informacija rodoma finansuojamo turinio platformose (pavyzdžiui Patreon arba Contibee).
Garso informacija – tai tradicinis FM radijas. Taip pat prie jo prisideda ir tinklalaidės (podcastai) – autorinės garso laidos. Jos taip pat gali būti transliuojamos nemokamose ir mokamose platformose. Viena iš populiariausių, aišku, ura Spotify, taip pat tinklalaidės dažnai dedamos ir į Youtube socialinį tinklą.
Tekstinė informacija – popieriniai laikraščiai ir žurnalai, taip pat ir interneto leidiniai. Čia reiktų stabtelti, nes interneto leidinių yra tokia gausybė, kad juose susigaudyti gana sunku.
Akivaizdu tik tai, kad tekstinę informaciją papildo vaizdinė ir garsinė informacija, o ne atvirkščiai. Dėl šios priežasties tekstinė informacija išlieka pati pagrindinė ir svarbiausia.
Su laikraščiais ir žurnalais kaip ir viskas aišku, tad pratęskime su interneto žiniasklaida.
Interneto žiniasklaidos rūšys
Interneto leidiniai yra patys įvairiausi. Pristatysime pagrindinius:
- Respublikiniai naujienų portalai. Tai didžiausi Lietuvos naujienų portalai, turintys didelius skaitytojų srautus ir uždirbantys iš reklamos ir turinio prenumeratos. Tai Delfi, 15 min.lt, Alfa.lt, Diena.lt, LRT.lt, lrytas.lt, TV3.lt, Respublika.lt.
- Eksperimentiniai naujienų portalai. Žodį „eksperimentiniai“ naudojame tik dėl to, kad jie yra kiek kitokie, turintys savo poziciją arba tam tikrą tikslą. Pavyzdžiui naujienos.lt yra skirtos tik mobiliesiems įrenginiams, Dienosnaujienos.lt – naujienų rinkinys ir nuorodos į kitų portalų naujienas, 77.lt – Lietuvos naujienos dirbančios DAO metodu.
- Teminiai portalai. Tai tam tikros tematikos turinio kūrėjai. Pavyzdžiui, VZ.lt – verslo tematika, Technologijos.lt – technologijų tematika, Zmonės.lt – socialinė tematika ir t.t.
- Regioniniai naujienų portalai. Šie leidiniai dažnai turi ir savo popierines versijas, pavyzdžiui, Vakarų Ekspresas – ve.lt ar Tauragės kurjeris – kurjeris.lt. Kai kurie apsiriboja tik vienos savivaldybės ar rajono naujienomis, kiti žiūri kiek plačiau – apskrities ar regioniniu mastu.
- Įmonių tinklaraščiai. Tai labai įdomi ir neišvystyta žiniasklaidos priemonė. Informacija skelbiama įmonės vardu apie tos rinkos naujienas ir įvykius, kuriuose dalyvauja ta konkreti įmonė ir jos partneriai.
- Asmeniniai tinklaraščiai. Tai tam tikrų asmenų rašoma informacija. Ir asmenys tie – nebūtinai politikai. Tai gali būti ir paprasti žmonės, nuomonės formuotojai, norintys pasidalinti savo patirtimi ne tik video, bet ir tekstiniu formatu.
- Socialiniai tinklai. Tiek įmonės, tiek privatūs asmenys, tiek vieši asmenys socialinius tinklus naudoja kaip pirminį šaltinį naujienoms skleisti. Kartais didieji portalai seka tam tikrų asmenų socialines paskyras ir rašo straipsnius iš ten gautos informacijos, ją komentuoja ir plėtoja įvairias temas.
Nepaminėjome vienos priemonė – forumų. Deja, Lietuvoje jų vis mažiau ir mažiau. Atsiradus socialiniams tinklams, forumai sunyko, nors prieš dešimtmetį jie buvo itin galinga informacijos sklaidos platforma. Iki šiol sklando juokeliai, kad supermamos gali pačios ir namus pastatyti ir mašiną susiremontuoti…
Tokios štai Lietuvos žiniasklaidos priemonės.