Stebiu Lietuvos žiniasklaidą, kuri mėgaujasi nušviesdama 13-metės iš Alytaus nužudymo detales. Vienas iš pagrindinių šios kraupios tragedijos momentų yra tas, kad su įtariamu žudiku mergaitė susipažino per Facebooką… Sakau „esminis”, nes lietuvių laikraščiams taip atrodo, nors tikrai ne esmė per kokį socialinį tinklapį vaikai bendravo ir susitarė susitikti.
Kažkada buvo IRC. Ten vykdavo labai daug aklų pasimatymų, kurie kartais baigdavosi ir seksu. Nėra statistikos kiek atvejų tas seksas buvo prievartinis, tačiau tokie reiškiniai buvo ir žmonės jų bijojo. Vėliau prasidėjo SMS pažintys, kur irgi vienas kito nematę žmonės susitikdavo ir ne itin maloniais kėslais. Facebookas su savo nuotraukų dalinimusi tapo gana atgrasi vieta įvairiems anonimams, nes anonimiškumą čia išlaikyti labai sudėtinga. Jei pas tave nėra 100 nuotraukų iš įvairių gyvenimo atvejų, tai visai tikėtina, kad nuotrauka įdėta netikra ir vardas gal netikras. Draugystės ryšiai nulemia Facebook anketos patikimumą, tad čia gana sunku apsimesti kuo nesi. Populiari mokykloje trylikametė iš Alytaus tai tikrai žinojo, nes dabar visi vaikai gerai moka elgtis socialiniuose tinkluose. Čia nebuvo patiklumo ar apgavystės – vaikai susitarė susitikti, suplanavo, atvažiavo, bet jų susitikimas pasisuko nenumatyta linkme ir baigėsi trtagiškai. Ar iš tiesų 14metis mergaitę nužudė, parodys policijos tyrimas ir teismas nuspręs, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Tik nereikia labai sureikšminti socialinių tinklų.
Kodėl aš juos aktyviai ginu? Todėl, kad prieš 5 metus per Draugas.lt bendravau ir susitikinėjau su ne viena mergina. Viena iš jų yra dabar mano žmona, o bent 2 jos draugės savo vyrus taip pat atrado šiame socialiniame tinkle. Bet koks socialinis bendravimo įrankis internete yra tik priemonė susitikti. Susitikimas pats yra gerai, nes jo metu žmogus turi atskleisti savo socialinio bendravimo gyvai sugebėjimus ir pasistengti įtikinti žmogų, kad bus dar ir antras susitikimas. Tam reikia pastangų, žavesio, o piktas žvilgsnis reiškia, kad kažkas iš vakarėlio tuoj pabėgs prisidengęs „gamtiniu reikalu”. Dažnai tokių susitikimų metu yra vartojamas alkoholis, nes tikima, kad suteikia drąsos bendrauti su nepažįstamu žmogumi. Kartu su alkoholiu ateina ir agresija.
Bylos tyrėjai nustatys, ar vaikai vartojo alkoholį. Jei pasirodys, kad vartojo, taps dar akivaizdžiau, kad Facebookas čia užima paskutinę vietą…
Lietuvos žiniasklaidai linkiu teisingiau dėliotis prioritetus ir nesireklamuoti populiaraus prekinio ženklo sąskaita. Pats faktas apie vaiko žudynes ir prievartavimą jau yra pakankamai sukrečiantis ir pritraukiantis dėmesį. Facebooko paminėjimas pritrauks užsienio žiniasklaidos dėmesį, ir prie mūsų šalies reputacijos kraitelės (joje – didžiausias savižudybių skaičius Europoje, netolerancija seksualinėms mažumoms, gyvūnų mėtymas nuo tilto, kūdikių žudymas konteineriuose, namų grobikai Anglijoje ir t.t.) prisidės dar ir vaikų žudymaisi per Facebooką. Paskui stebimės, kodėl mūsų taip nemyli užsienyje. Kas dėl to kaltas? Kaip ir dėl daug sugadintų viešai gyvenimų, kaltas lietuviškas žiniasklaidos verslas, kur moralės beveik nebeliko, o pasipelnyti siekiama pačiais šlykščiausiais metodais – pedofilija, vaikžudystės, incestas – dabar pačios populiariausios temos… Kai šios temos pasidaro per dažnos, prie jų reikia pridėti vieną populiariausių prekinių ženklų pasaulyje ir taip pasireklamuoi papildomai. Kaip gudru… ir graudu…